Tĭbĕris, is, acc. im, et Thybris, ĭdis, acc. im ou in, m. (\smash{Θύϐρις),} le Tibre [qui traverse Rome] : Cic. Att. 13, 33, 4 ; Plin. 3, 53 ; Liv. 1, 3, 5 ||
le Tibre, dieu du fleuve : Virg. En. 8, 72 ; 10, 421. ↣ forme Tiberis Cic. Amer. 100 ; Mil. 41 ; Liv. 24, 9 ; 30, 38 ; Hor. Ep. 1, 11, 19 ; S. 1, 9, 18 ||
Thybris Virg. En. 2, 782 ; -brim Virg. En. 3, 500 ; -bridis Ov. M. 15, 432 ; Luc. 6, 810.